Žmonės sukurti ne griauti, o sergėti žemę.
„Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko“, – teigė filosofas Blezas Paskalis. Iš tiesų, žmogus ir menkas, ir didis gamtoje. Jis priklauso nuo saulės, lietaus ir vėjo, bet, būdamas protingas, geba taikiai bendrauti su gamta. Ir nors šiandien žmogus gyvena apsuptas mūro sienų, stiklo ir asfalto, tačiau ramybės ir paguodos ieškodamas eina į mišką, glaudžiasi prie medžio, o ne prie betono sienos.
Nepaliestų žmogaus vietų pasaulyje kasmet vis mažėja. Galbūt tai neišvengiama, bet kyla klausimas, kodėl santykis su gamta kartais toks drastiškas? Viena opiausių žmonijos problemų yra šiukšlinimas, planetos begalinis teršimas. Sėjam šiukšles į kairę ir į dešinę ir dažnam būna visiškai „da lampački“. „Juk, jei taip padarė jis, tai kodėl ir aš negaliu to padaryti?“ Daugelis taip mąsto. Tokia ta tiesa. Bet kodėl nepakelti tos šiukšlės? Dažnas atsakytų: „Juk tai ne mano šiukšlė, kodėl turiu ją pakelti?!“ Ogi pakelti turėtum todėl, kad svarbu ne šiukšlė, o gamtos saugojimas ir pavyzdys kitiems, ką ir kaip reikia daryti. Planetos saugojimas prasideda nuo žmogaus mąstymo švaros.
Mūsų Mokymo centro visa bendruomenė puikiai tai supranta ir įrodė saulėtą balandžio 28 dienos rytą, susirinkusi padėti gamtai: grėbė lapus, rinko šakas, šlavė šaligatvius, kuopė šiukšles, (ir ko tik radome tvarkydami šabakšynus, net papasakoti gėda!). Gera buvo matyti petys į petį dirbančius mokytojus, auklėtojus su savo auklėtiniais, greta mokinių grėbliais ir kastuvais mojuojančią centro direktorę ir administracijos darbuotojus. Dirbome labai sparčiai ir vieningai, išvadavome nuo šiukšlių didelius plotus mokymo centro aplinkos. Šį pirmą kartą surengta graži akcija dar kartą patvirtino seną tiesą – būdami atsakingi ir vieningi, mes galim, sulig dainos žodžiais, „daug nuveikti dėl tos Lietuvos“, jaustis atsakingi dėl savo elgesio, suprasti, kad nėra tavo-mano šiukšlių, o yra viena, bet visų, Žemė.
Informacija pamąstyti:
- Maisto atliekos suyra maždaug per mėnesį;
- Šakelės, lapeliai, sėklos – 3–4 mėnesiai;
- Kartonas, popierius – apie 2 metus;
- Geležinės skardinės – 10 metų;
- Sena avalynė – 10 metų;
- Plytgaliai ir betono nuolaužos – 100 metų;
- Folija – daugiau nei 100 metų;
- Guminės padangos – 120–140 metų;
- Plastikiniai buteliai – apie 180–200 metų;
- Aliuminės skardinės – 500 metų;
- Stiklas – daugiau nei 1000 metų.
